PADAŽAI VELYKŲ VALGIAMS
Obuolių ir krienų padažas – skaniausias moterims
Reikės:
Dviejų keptų obuolių
2 arb.šaukš. krienų
½ citrinos sulčių
Druska
Eiga:
Iškepame obuolius orkaitėje. Nulupame jau iškeptų obuolių odelę ir išimame sėklas. Dedame į plakiklį obuolius, krienus, citinos sultis ir druską. Viską gerai išplakame. Keliolika sekundžių ir padažas jau pagamintas. Jis puikiai tiks prie garintų daržovių, daržovių pyrago, kiaušinių ar kitų patiekalų. Skanaus
Burokėlių, obuolių, krienų padažas – geriausiai įvertintas vyrų
Reikės:
Dviejų orkaitėje keptų obuolių
Vieno burokėlio sulčių (šviežių)
Saujos spanguolių
Poros šaukštelių krienų
Druskos
1 citrinos sulčių
Eiga:
Iškepame obuolius orkaitėje. Nulupame jau iškeptų obuolių odelę ir išimame sėklas. Išsispaudžiame burokėlių sultis. Dedame į plakiklį obuolius, krienus, citinos ir burokėlių sultis, spanguoles ir druską. Viską gerai išplakame. Keliolika sekundžių ir padažas jau pagamintas. Jis puikiai tiks prie garintų daržovių, daržovių pyrago, kiaušinių ar kitų patiekalų. Skanaus
Geltonas padažas – tiks prie visko
Reikės:
Vienos stiklinės saulėgrąžų
2-3 arb. šaukšt. krienų
Pusė mažos cukinijos
1,5 citrinos sulčių
3 didelių morkų sulčių
2 arb.šaukš. ciberžolės
Druskos
Vandens šiek tiek (apie 1/3 stiklinės)
Eiga:
Saulėgrąžas išmirkiname per naktį. Išsispaudžiame morkų sultis. Į plaktuvą dedame visus ingredientus ir plakame. Jei matome, kad per tirštas, įpilame dar vandens. Viskas labai paprasta ir labai skanu. Šis padažas tinka prie visko, ypač prie salotų.
VELYKŲ BOBA "ŽOLINTĖ"
Bemielės tešlos 4 lakštai.
Daržovių įdaras: troškinti švieži kopūstai, rauginti kopūstai, brokoliai, morkos, paprika, žalumynai (meškinis česnakas,bazilikas,špinatai,dilgėlės), troškintas daržoves suvynioti į tešlos lakštą, formuoti žiedą ir kepti. Keturis iškeptus žiedus sudėti viens ant kito, puošti. Galima apiplti padažais, taip gražinti velykų bobutę. Mes sijoną puošėme špinatų lapais. Skanaus.
Reikės:
0,5 kg raugintų kopūstų
1 paprikos
8 topinambų
Svogūnų laiškų saujelės
Laukinių žolių (dilgelės, garšva, česnakūnė, builis)
Skanskonių ar kitų sveikų prieskonių
4 val. šaukšt. daigintų grikių
Eiga:
4 val.šaukšt. grikių (nekepintų) mirkome vandenyje 15-20 min, po to vandenį nupilmame ir daiginame 1- 2 dienas. Kas 12 val perplauname grikius (juos pagirdome).
Kūbeliais susipjaustome papriką, topinambą, smulkiai supjaustome svogūnų laiškus. Topinambą skubėkite greičiau įdėti į raugintus kopūstus, kitais jims juoduoti. Laukines žoles nuplauname, dilgelis su mediniu kočėlu paspaudžiame, pagrūdame (jos nebedilgins). Žoleles supjaustome smulkiau. Į indą sudedame visus ingredientus ir gerai išmaišome. Galima ant viršaus užsipilti geltono padažo. Skanaus
GANDRINIŲ KOŠĖ
Bulves sutrinti su maltomis kanapėmis, suplakti žolelių (garšvos, kiaulpienės,dilgėlės, avietės pumpuro), su avokadu mirkalą, užtarkuoti truputį morkų ir skanaus.
RAGAIŠIS "GANDRO DOVANA"
Iškildinti ruginės duonos raugą ir užminkyti minkštą tešlą iš avižinių ir ruginių dribsnių, moliūgo žievės miltų su džiovintos slyvomis, cinamonu. Valgoma su sirupe išmirkytais erškėtrožių vaisiais ir mėtomis.
VIEVERSIO KIAUŠINIAI
Džiovintus vaisius: slyvas, abrikosus, kivius išmirkyti, nusausinti ir sumalti. Pridėti saulėgrąžų ir tompinambo miltelių. Sumaišyti ir padaryti tešlą, kad būtų galima suformuoti kiaušinukus. 
Po 30 g išmirkytų ir sumaltų džiovintų abrikosų, slyvų, kivių, 100 g saulėgrąžų, iš jų 50 g sveikų į tešlą, o kitą pusę sumaltų ir sumaišytų su 50 g tompinambo miltelių palikti kiaušinukams pavolioti formuojant. Galima ir rutuliukus formuoti, ir šokolado į tešlą įtarkuoti.
VELYKŲ VALGIŲ STALAS
Saulės kepsneliai
2 stiklinės sumaltų kepintų saulėgrąžų (prieš tai nuplautų)
2 stiklinės smulkiai (vidutine tarka) tarkuotų morkų
0,5 stiklinės troškintų svogūnų
50-100 g pomidorų sulčių
šaukštelis kalendros
0,5 arbatinio šaukštelio druskos.
Viską sumaišyti, suminkyti ir šlapiomis rankomis suformuoti kepsnelius, sudėti į riebalais išteptą, sėlenėlėmis pabarstytą skardą, ir kepti 180 ?C 15 min., tada atsargiai mentele apversti ir kepti dar 15 min.
Varškės kiaušiniai
Riebesnę varškę sumalti mėsmale, paskaninti trupučiu grietinės, vanilės, paimti du sudrėkintus vandeniu šaukštus, formuoti kiaušinius ir pavolioti juos kanapių arba linų sėmenų sėklose.
Pupelių kiaušiniai
Stiklinė virtų pupelių
svogūnas
morka
3 šaukštai linų sėmenų
2 šaukštai kmynų
truputis druskos
150 g vandens
Pupeles užmerkti vandenyje, palaikyti per naktį ir išvirti tame pačiame vandenyje. Svogūną gerai susmulkinti ir pakepti aliejuje. Į patroškintą svogūną sudėti sumaltas pupeles, sutarkuotą morką, kmynus ir druską, maltus sėmenis, palengva maišant pilti vandenį (nebūtinai visą), ir troškinti, kol gausis košės tirštumo masė. Kai masė atvės, formuoti kiaušinukus, pavolioti juos kokoso drožlėse.
Velykinės salotos
Sutarkuoti žieminę bulvę (tompinambą) arba baltąjį ridiką, arba gelteklę, sudėti į iš duonos tešlos iškeptą kiaušinio formelę, į vidurį įdėti kažką geltoną: geltoną pomidorą, slyvą, abrikosą ir t. t.
Velykinės salotos drebučiuose
Įvairias salotas sudėti į kiaušinio formas ir užpilti daržovių sultinio želatinu.
Varškė sūris „Margutis“ 
Varškė sūris „Margutis“
300 g riebios varškės
0,5 stiklinės aguonų
2-3 skiltelės česnako
truputis druskos
skanskonių
Varškę sumalti mėsmale, įspausti česnako skilteles ir sudėti nuplikytas aguonas, skanskonius ir suformuoti margučio formos sūrį.
Šventinis Velykų stalas: senovė maišosi su modernia virtuve
©Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Atsibudę Verbų sekmadienio rytą ir senu papročiu nuplakę verbomis savo artimuosius, tuo būdu dar kartą priminsime jiems, kad artėja pavasaris, o su juo – Velykos.
Linksmybės – antrą dieną
Manoma, kad Velykų pavadinimas susijęs su žodžiu "vėlės". Nuo seno gyva tradicija Velykų dieną lankyti artimųjų kapus, nunešti jiems margučių. Mūsų protėviai tikėjo, kad pavasarį vėlės atsikelia iš žemės, o pirmasis perkūnas, kuris šiemet Kaune nugriaudėjo kovo 21-ąją, vėl sugrąžina jas į kapus. Vieni į bažnyčią eina vėlų šeštadienio vakarą, meldžiasi iki paryčių, kiti – tik Velykų rytą. Sulaukę Kristaus prisikėlimo, žmonės skuba į namus, kur visa šeima sėda prie šventinio stalo. Pirmoji Velykų diena, kaip įprasta, prabėga tarp artimųjų, o linksmybės ir pramogos prasideda antrąją švenčių dieną.
Kiaušinius margino ir pagonys
Pagrindinis Velykų simbolis ir valgis – kiaušinis. Kodėl? Anot etnologės Gražinos Kadžytės, kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą. Greičiausiai todėl juos nešdavo kaip dovaną ir valgydavo kiaušinienę lankydami naujagimį. Kiaušinio lukštus išbarstydavo laukuose prieš sėją. Seniausi brūkšneliais marginti kiaušiniai rasti IV a. mirusios mergaitės kape dabartinės Vokietijos teritorijoje. Lietuvoje yra rasta XIII a. akmens, kaulo ir molio kiaušinių. Velykinius kiaušinius mini ir Martynas Mažvydas. Manoma, kad visoje Lietuvoje marginti kiaušinius imta XVI a. Greičiausiai jie taip pat, kaip ir dabar, buvo marginami šeštadienį ir jų spalvos reiškė tą patį (raudona – gyvybę, žalia – bundančią gamtą, mėlyna – dangų, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę), saugojo šeimininkų namus nuo perkūno. Pamažu grįžta sena tradicija ant šventinio stalo statyti Velykų eglutę – specialią kelių aukštų medinę konstrukciją su lizdeliais kiaušiniams dėti. Tokią eglutę, kuri dar vadinama "kiaušinynu", šiemet buvo galima nusipirkti Kaziuko mugėje. Ši konstrukcija paprastai dar apkaišoma ir pavasario žalumynais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis ir pan.
Margutis – it kalėdaitis
Velykų rytmečio pusryčiai panašūs į Kūčias – prie stalo susirenka visa šeima. Kai kur išlikęs senas prasmingas paprotys – tėvas, peržegnojęs stalą, nulupa vieną pašventintą margutį, o motina supjausto jį į tiek dalių, kiek šeimos narių sėdi prie stalo. Pirmąjį gabaliuką paima tėvas, o paskutinį – mama. Visi valgo atsistoję, o paskui ima po margutį ir varžosi, kieno tvirtesnis. Kiaušinių ridinėjimas – senas, bet tebegyvas Velykų paprotys. Margučiai paprastai ridinėjami specialiu loveliu, o Žemaitijoje – ant žolės paguldyto kirvio metaline dalimi ašmenų link. Visi šio žaidimo dalyviai stengiasi kuo toliau nuridenti savo margutį – nugalėtojui tai ženklas, kad šiais metais visur jį lydės sėkmė. Tarp velykinių žaidimų bene geriausiai žinomi kiaušinių mušimas (nugali tas, kuris moka išsirinkti stipriausią), kiaušiniavimas, apsikeitimas margučiais. Pastarąjį labiausiai mėgsta maži vaikai. Žinoma, dabar jau niekas mieste Velykų rytą nebesilaisto vandeniu ir nebesisupa sūpuoklėse, prašydami aukštesnių linų. Tačiau ir dabar prieš pat saulėtekį kai kas prausiasi šaltu vandeniu – taip esą metams apsisaugo nuo kūno skaudulių. Velykų rytas – tinkamas laikas nuo savo namų baidyti piktąsias dvasias. Pavyzdžiui, žemaičiai jas baidydavo šaudydami į orą. Etnologas Aleksandras Žarskus siūlo neužmiršti, kad Velykų – didžios šventės – smaigalyje yra ne gamtos, o žmogaus sielos pabudimas.
Malonios smulkmenos Velykų vaišėms
Didžiąją savaitę moterims namuose pats darbymetis. Atrodo, gamta šiemet nesutrukdys didžiojo buities darbo – langų valymo – žemę glosto pavasarinė šiluma. Šeimininkėms tai, ko gero, pagerins nuotaiką virtuvėje ruošiant patiekalus šventiniam stalui. Tikimės, ne vienai pravers Žolinčių akademijos vadovės, Lietuvos sveikuolių šeimininkių šeimininkės Danutės Kunčienės siūlomi senoviški ir šiuolaikiniai Velykų valgiai. D. Kunčienė pirmiausiai pataria pagalvoti apie padažus. Prie keptų ar troškintų jūrų žuvų tiks neįprastas, bet labai skanus ir nesunkiai paruošiamas padažas. Suskaičiavus būsimuosius valgytojus, į įkaitintą sviestą reikia dėti supjaustytų braškių ir džiovintų čiobrelių, kurių galima nusipirkti vaistinėje. Kaitinama kelias minutes. D. Kunčienė įsitikinusi, kad ant Velykų stalo būtinai turi būti varškės sūris – jo forma juk primena suplotą kiaušinį. Per šventes pravers ir kmynų gėrimas, kurį lengva paruošti – į litrą vandens suberti šaukštą kmynų, pavirinti 5–10 min., nukošti, ataušinti, paskaninti medumi ir razinomis.
Kiaušiniai su burokėlių raugalu
Jei neturite obuolių sultyse konservuotų burokėlių, tai ketvirtadienį reikėtų užraugti šviežių: užpilti vandeniu į kelias dalis supjaustytus burokėlius, įmesti duonos plutą, įberti truputį cukraus ir palikti kelioms dienoms.
Šio skanaus burokėlių raugalo prireiks nepaprastai skaniam senovės žemaičių valgiui. Jam paruošti reikės:
0,5 l burokėlių raugalo,
šaukšto miltų,
100 g grietinėlės.
Raugalą pakaitinti, įberti šaukštą miltų, įpilti 100 g grietinėlės. Šis pikantiško skonio padažas pilamas į gilesnę lėkštę, į kurią sudedamos kietai virtų kiaušinių puselės.
Padažas labai originaliai atrodo stikliniame inde. Ypač tuomet, kai kiaušinių puselės sudedamos pūpsančiomis į viršų nugarėlėmis (galima sluoksniuoti).
Įdaryti kiaušiniai
Kietai išvirtus ir atvėsintus kiaušinius su lukštu dantytu peiliuku perpjauti pusiau išilgai.
Išimtą turinį susmulkinti, pridėti smulkintos (keptos ar virtos) žuvies ar mėsos, druskos, pipirų pagal skonį, smulkintų svogūnų laiškų, krapų, kitų žalumynų. Sumaišyti su grietine.
Gautą masę sudėti į lukštų puseles, apkepti svieste lukštu į viršų.
Taip įdaryti kiaušiniai valgomi su krienų padažu, kurį nesunku pasigaminti: gerai išmaišyti 3–4 šaukštus tarkuotų krienų, dviejų kietai virtų kiaušinių trynius, pusę stiklinės grietinės, pagal skonį druskos.
Originalus desertas
Džiovintas datules aplieti pakaitintu medumi ir apibarstyti kviečių sėlenėlėmis.
Taip paruoštos datulės atrodo tikrai įspūdingai.
Prie jų labai tiks arbata su imbieru ir citrina.
Senovinė Velykų boba
D. Kunčienė šį receptą aptiko 100 metų senumo konditerijos knygoje. Velykų boba kepama maždaug 3 l talpos moliniame ąsotyje. Reikalingi produktai:
1 kg miltų,
1,5 stiklinės pieno,
200 g sviesto,
4 kiaušiniai,
150 g cukraus,
50 g mielių,
pakelis vanilės,
0,5 kg razinų.
Pašildyti kelis šaukštus pieno, įmaišyti mieles, pabarsčius žiupsneliu cukraus. Šis mišinys greitai (gal per 10 min.) pakils. Tuomet į atskirą dubenį išsijoti (būtinai) turimus miltus, sudėti iškilusias mieles, supilti likusį drungną pieną, sumaišyti. Išplakti atskirai trynius ir baltymus (iki putų nereikia), pašildyti sviestą – viską įmaišyti į tešlą, sudėti vanilę. Tuomet verdančiu vandeniu perpilti razinas, nuvarvinti jas, sudėti ant rankšluosčio, kad apdžiūtų, tuomet apvolioti miltuose ir suberti į baigiamą ruošti tešlą. Viską atidžiai išmaišyti ir kuriam laikui palikti. Tuo metu reikia aliejumi ištepti puodynės vidų, turėti jau paruoštą medinį stovą (pavyzdžiui, nudrožtą storesnę šaką ar nestorą kočėlą), kurį būtina apvynioti sviestiniu popieriumi (juo uždengiamas ir puodynės dugnas). Į puodynę įstatomas medinis stovas, pilama tešla ir pašaunama į maždaug iki 200 °C įkaitusią orkaitę. Po valandos ir dvidešimt minučių Velykų boba jau bus iškepusi. Jei kiltų abejonių, reikėtų į ją įsmeigti medinį ploną pagaliuką – jei ištraukus jis liks švarus, vadinasi, boba jau iškepusi. D.Kunčienė patarė Velykų bobai kepti parinkti lygesnės formos puodynę, antraip ją teks daužyti, norint išlaisvinti šį Velykų saldumyną. Jei visgi prireiktų, šukių nedera mesti į šiukšlių kibirą – Danutė pataria jas užkasti sode po vaismedžiu.
Daržovių šaltiena
3 virtos morkos,
3 rauginti (marinuoti) agurkai,
1 stiklinė konservuotų žirnelių,
1 stiklinė konservuotų kukurūzų,
1 stiklinė raugintų grybų (juos galima pakeisti žuvimi),
1–1,5 stiklinės daržovių sultinio,
3 šaukštai želatinos.
Daržovės sluoksniuojamos giliame inde arba specialioje formoje, perpilamos šiltame sultinyje ištirpinta želatina. Ant indo dugno galima dėti virtų putpelių kiaušinių. Šiai spalvingai šaltienai sustingus, ji išverčiama į lėkštę.
Virginija Skučaitė
"Kauno diena" 2009-04-04
JURGIS ŽEMĘ ATRAKINA
Jurgis-atrakina žemę. Žolė, žiemkenčiai pradeda želti, žaliuoti. Sūduviai šį pavasario dievą vadino Pergrubiu, kuris yra laikomas visų gėlių, augalų ir visų žolių dievu. Jo garbei giedama giesmė;
Tu nuveji žiemą,
Tu gražini pavasario smagumą,
Per tave laukai ir sodai žydi,
Per tave slėniai ir miškai žaliuoja.
Tai pirmojo gyvulių išginimo į laukus metas. Šeimininkas pats išgindavo namų bandą. Kol nepargina, visa šeimyna pasninkauja. Kai gyvuliai jau suginti į tvartus, šeimininkė paduoda valgį. Šeimyna meldžiasi ir šaukiasi šv. Jurgio, kad būtų lietaus, žolės, šieno, kad burtininkas nepakenktų gyvuliams. Rytų Lietuvoje ir Gudijoje ilgai buvo paprotys Jurginių rytą apeiti tris kartus arklius ir kitus gyvulius su duona ir druska rankoje, maldaujant šv. Jurgio juos globoti. Nuo Jurginių apeigų neatsiejamas ir kiaušinis.
Gegutės duonelė
Į užmaišytą duoną įberti ruginių sijotų miltų, perminkyti ir palikti, kad tešla pakiltų. Tada formuoti nedidelius kepaliukus, o į vidų įdeti kiškio kopūstų (susmulkinti ir su cukrumi sumaišyti). Galima kiškio kopūstus pamaišyti su tarkuotomis morkomis. Kepaliukus puošti ornamentais, pabarstyti kmynais,linų sėmenimis.
Apie Jurgines iš šiltųjų kraštų grįžta gegutė.Jei valgydamas išgirsti gegutę kukuojant pirmą kartą, vadinasi, visi metai bus sotūs, darbingi. Piemenėliai truputį duonelės pakasdavo žemėje, kad pranašystė išsipildytų. To linki ir žolinčiai.
PASAULINĖ ŽEMĖS DIENA
Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena.
Pervers žemę juodą
ryto spindulys.
Iš gausių aruodų
auksą išdalins.
Drieksis saulės kelias
kraujo žaromis,
puošis girios žalios
rūko skaromis.
Žemė jaus ir guosis,
juoksis ir kentės.
Rymosi po uosiais
pilnas išminties…
Vėjo rankos švelnios
veidą glamonės.
Laiminsi pakalnes
kupinas ugnies.
Miško akvarelėj -
aukse ir švine -
tavo gilią sielą
jausim nežinia.
(Pr. Genys. "Aprūpintojėlis")
Sveikiname visus mūsų svetainės lankytojus su astronominiu pavasariu ir ta proga kviečiame "išsikepti" grikių tortą:
Apie 700-800 g grikių kruopų, tiek pat džiovintų vaisių (razinų, kriaušių, obuolių, abrikosų), šaukštelis cinamono, imbiero, gvaizdikėlių, stiklinė bruknių arba spanguolių uogienės, kokoso drožlių papuošimui.
Džiovintus vaisius nuplauti, užplikyti karštu vandeniu ir palikti porą valandų, paskui nusausinti ir sumalti mėsmale. Sausus grikius nuplauti ir paskrudinti. Užplikyti vandeniu nuo mirkusių džiovintų vaisių (vandens turi būti per pirštą virš kruopų). Suvynioti į antklodę ir padėti 3-4 val. Išbrinkusius grikius sumaišyti su maltais vaisiais, sudėti prieskonius, uogienę. Masę sukrėsti į formą, gerai suspausti. Po paros išimti iš formos, apibarstyti kokoso drožlėmis. Puošti uogomis ar kuo kitu.
40 PAUKŠČIŲ DIENA
Kovo 10 dieną nuo seno buvo švenčiama 40 paukščių diena. Manoma, kad maždaug 40 rūšių paukščių išskrenda į šiltuosius kraštus ir tą dieną tiek pat rūšių būna sugrįžę. Tai pavasario šventė, džiuginanti atgyjančios gamtos reiškiniais. Tai dienai kepama 40 įvairių bandelių.
Mes, žolinčiai, linkime tą dieną išsikepti ne tik bandelių, bet ir pasigaminti 40 skanių stiprybės rutuliukų - saldainukų su įvairiomis sėklikėmis.
Džiovintus vaisius: obuolius, kriaušes, razinas, abrikosus, slyvas nuplauname ir pamirkome šiltame vandenyje 2-4 valandas. Nusunkiame ir sumalame mėsmale. Į gautą masę įdedame sezamo ar saulėgrąžų sėklų, truputį pakaitintų, ir sujungiame masę sėlenėlėmis, kad formuotųsi rutuliukai. Juos pavoliojame kokoso drožlėse arba dilgėlių sėklose, papuošiame riešutais. Galite skaninti cinamonu, kardemonu, imbieru - savo mėgstamais prieskoniais.
GAVĖNIA - SEPTYNIŲ SAVAIČIŲ ATGAILOS IR PASNINKO LAIKAS
Po linksmo Užgavėnių siautulio išaušta didžiojo pasninko diena -PELENIJA. Tą dieną moterų darbas - pelenais, asiūkliais iššveisti visus puodus, šaukštus, stalą, kad namuose mėsos riebalo nė tvaiko nebeliktų. Prasideda Kanapinskio ir silkės laikas.
Gavėnia - septynių savaičių atgailos, pasninko laikas. Nekeliamos vestuvės, krikštynos, nerengiami pasilinksminimai, atsisakoma mėsiškų maisto produktų. Pagrindinis Gavėnios maistas - silkės ir kitos žuvys, kanapių ir sėmenų aliejus, avižų kisielius, bulvės, rauginti kopūstai, burokai. Karvės pienas keičiamas į kanapių arba aguonų pieną.
Vasario 24 dieną - Vieversio šventė
VIEVERSYS - PAVASARIO PRANAŠAS.
Tai artojų ir žolinčių linksmintojas. Sakoma, jeigu vieversys parskrenda anksčiau 24 dienos - bus šaltas pavasaris, o jeigu po 24 dienos - pavasaris ankstyvas. Tą dieną apibėkite apie trobą du kartus, kad greiti būtumėt kaip vieversys. Kad gražūs ir sveiki būtumėt - sniegu tris kartus nusiprauskite. O svarbiausia, kad akis į dangų pakeltumėt ir pasidžiaugtumėt dangaus grožybe, o gal ir pirmąjį pranašą - vieversį išvysite.
Tai dienai kepdavo bandeles-paukštelius, šutindavo košes iš grūdų ir įvairių bandelių prakepdavo ar džiovindavo. Mes siūlome išsivirti arba išsikepti VIEVERSIO BANDELIŲ pagal tokį receptą:
1 stiklinė ruginių rupaus malimo miltų;
1 stiklinė kvietinių miltų;
Aguonų arba juodgrūdės 3-4 šaukštai;
Mineralinis vanduo (gazuotas)
Iš viso to užminkyti minkštą tešlą ir palikti keletai valandų šiltai, galite įdėti duonos raugo, dar skaniau bus.
Pabarstyti miltais lentelę, iškočioti 2 cm storio lakštą ir norimos formos pjaustyti ar stikline formuoti.
Vandenį užvirti, įberti druskos, šlakelį aliejaus įpilti ir virti bandeles, kol iškils į paviršių. Išgriebti, kad nesuliptų, galima pašlakstyti sviestu.
Valgyti tinka su obuolių koše, šermukšnių uogiene. Galima pasigaminti padažą su daržovemis ir linų sėklomis. Linkiu būti kūrybingiems, darbštiems.Tai ne tik Gavėnios, bet lyg ir viso mūsų krikščioniško gyvenimo užduotis. Linkime džiugios Gavėnios.
Jūratės Čiakienės nuotr. (www.foto-jurate.lt)
MAMA, MAMA, ŽYDINTIS DIEMEDI...
Aš noriu, kad jūs šią dieną - saulėtą, žvaigždėtą, begalinę Motinos dieną sutiktumėt namuose, kur aidi mamos balsas ir klausotės jo skambėjimo, kartais pagalvodami, kiek daug spindesio mamos žvilgsnyje, kiek daug dėmesio man, nė šešėlio atsiribojimo sau, nė krislelio ramybės, vis susirūpinimas, ar sutinkame su žmonėmis, ar laimingi, ar išsiilgstame namų, ar nesujaukiame gyvenimo sau ir kitiems, ar atsimename, kam esame pašaukti, ar nepaklystame tarp vienadienių blizgučių... Mama mama, žydintis diemedi...
TORTAS MOTINAI
Tešla:
400 g smulkiai tarkuotų morkų,
150 g sukapotų graikinių riešutų,
200 g kvietinių miltų,
2 šaukšteliai kepimo miltelių,
100 g avižinių dribsnių,
150 gramų razinų,
5 šaukštai medaus,
3 kiaušiniai,
2 šaukštai liejaus.
Užpilas:
300 g varškės arba varškės sūrio,
2 minkštos saldžios kriaušės,
vanilės pusę šaukštelio
2 šaukštai medaus,
Į dubenėlį sudedame išvardytus produktus, išmaišome, suminkome minkštą tešlą, ant paruoštos tešlos pagrindo dedame paruoštą užpilą (į varškę sudedame sutarkuotą kriaušę, vanilę ir medų). Kepame dviejų šimtų laipsnių temperatūroje apie valandą.
Danutė Kunčienė