VISŲ ŠVENTŲJŲ DIENA IR VĖLINĖS
Ritos Bagdzevičiūtės puokštė
Mirusiųjų paminėjimą sudaro du pagrindiniai elementai: malda ir vaišės. Tyla ir malda maitina žmogaus sielą, o valgiai ir gėrimai vėlę, t.y. žemiškieji velionio įpročiai susiję su fiziniu kūnu. Todėl vėlėms įsiteikiama kaip ir žmogui - maistu. Senovės lietuviai vėlinėms ruošdavo išskirtinius patiekalus, skirtus vėlėms pamaloninti. Valgiai buvo tamsios spalvos, net barščiai verdami iš džiovintų burokų lapų, gaminami vėdarai, košės, šiupiniai. Pasibaigus vaišėms ir maldoms už mirusiųjų sielas, troba ir priemenė iššluojamos, o valgiai sudedami į krepšelius ir išdalinami sutiktiems pavargėliams.
Vėlinių virtinukai
Bulvių tarkius nusunkiame, įdedame ruginių miltų, grūstų ir su svogūnais sukepintų kanapių, suminkome tešlą, pasidarome volelį, pasibarstom miltais, supjaustom ir verdam apie 10 minučių. Valgome su įvairiais padažais. Rekomenduojame paragauti su raugintais kopūstais, užpiltais linų sėmenų aliejumi.
Vėlinių bandelės
Bulvių tarkius nusunkiame, įdededame rupaus malimo ruginių miltų arba grikių, suminkome tešlą (kaip didžkukuliams). Įdaras: sumaltos arba grūstos kanapės lengvai pakepintos su smulkintu svogūnu. Formuojame bandeles su įdaru (kaip didžkukulius) pavoliojame miltuose, kepame 180 laipsnių temperatūroje 40-45 min.
Senovinis vėlinių šiupinys
Žirnius, juodąsias pupeles ir perlines kruopas pamirkome ir atskirai išverdame. Virtas bulves supjaustome kubeliais, žalią tarkuotą morką, svogūną pakepiname aliejuje su trupučiu vandens ir viską suberiame į puodą, įdedame lydyto sviesto, vandens ir patroškiname.