EUGENIJA ŠIMKŪNAITĖ - 90-OJO JUBILIEJAUS METAI
EUGENIJAI ŠIMKŪNAITEI ŠĮ 2010 METŲ KOVĄ BŪTŲ SUKAKĘ DEVYNIASDEŠIMT.
SUTEIKIME JAI ŠIANDIEN
ŽINIUONIŠKĄ
GAMTOS AKADEMIKĖS - ŽALIUONĖS TITULĄ.
ATŠVĘSKIME JOS KADAGINĮ GIMTADIENĮ,
PAGERBDAMI JOS GILŲ JAUSMINGĄ TALENTĄ,
ĮVERTINDAMI JOS ŠVIESIĄ MEILĘ
SAVO TAUTAI.
"TA, KURIOS NEUŽMIRŠOM.
TAI, KURI NEUŽMIRŠTAMA".
Epitafija
pagal Tėvo Stanislovo sentencijas,
išsakytas Eugenijos Šimkūnaitės
85-mečio proga Paberžėje
2004 m. gegužės 7 d.
Pagavęs šviesą, lyg katarsį,
Kovas vėl kutena žemės kūną.
Devyniasdešimtąjį kartą
Garsiai
Gimsta-atgimsta
Eugenija Šimkūnaitė.
Ta,
Aukštaitijos mažoji Gesė,
Kuri klausės šaknų virpėjimo.
Ta,
Kuri jautė vandenų aistrą
Ir perprato žolių užkalbėjimą.
Ta,
Kuri lenkėsi žolei,
Nusiėmusi savo karūną,
Kuri savo sesėms ir broliams
Išdalijo savo gerumą.
Kuri,
Trenkės į žalią perkūniją
Ir sudegino savo nuometą.
Kuri
Žodį į žolę įkūnijo.
Ir žolė savo žodžio
nenumeta…
Ta,
Kuri kilo į operas
Ir plojo gyvenimo geismą.
Ta,
Kuri glamžė blogus popierius,
Kol atrado receptų esmę.
Tai,
Kuri dyvų dyvais
Ir bitučių supynėm žavėjosi,
Tai,
Kuri rytą ankstyvą
Susisupo žiedadulkių vėjuose,
Kuri
Skelbėsi lygi žolei,
Dovanojo jai savo karūną,
Kuri
Knygoms augino žodį,
Kaip duoną,
Kaip savo širdies gerumą.
Tai,
Kuri žemėj ištirpo,
Kaip medus,
Kaip prakaitas šaltas.
Tai,
Kuri vyšniom išsirpo,
Kurios šakos,
Kaip rankos
į Dangų iškeltos…
2010-02-25-28.
Jonas Skonsmanas
EUGENIJA ŠIMKŪNAITĖ – "GAMTOS AKADEMIKĖ – ŽALIUONĖ"
"Gamtos akademikė – žaliuonė" – naujas Eugenijos Šimkūnaitės titulas, nominuotas jai š. m. kovo 18 d. Lietuvos "Žinijos" draugijoje, kur mokslininkė, daktarė, žolininkė, profesorė ir "kerėtoja" susitikdavo su klausytojais ir jiems čia skaitydavo įdomiausias paskaitas. Taip ją, buvusią lektorę, pagerbė Vilniaus krašto ir universiteto botanikos sodo botanikų bendruomenė, vos sutilpusi Mažojoje salėje. Taip "ŽOLINČIŲ AKADEMIJA" pradėjo savo naują edukacinę-praktinę programą - "EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS PAVASARIS".
Pirmasis PAVASARIO renginys – Labdaros vakaras "Žinijoje" Eugenijos Šimkūnaitės talentui pagerbti, Jos 90 –mečio jubiliejui atšvęsti ir Jos fenomenui Lietuvos ir Europos kultūroje aptarti.
"ŽOLINČIŲ AKADEMIJA" priminė 2004 metais gegužės mėn. 7 d. Paberžėje pas Tėvą Stanislovą įvykusį Eugenijos Šimkūnaitės pagerbimą Jos 85-ojo Jubiliejaus proga. Paberžėje buvo suorganizuota Sveikos gyvensenos šventė Lietuvos Invalidų draugijai ir su "Bičiulystės" savaitraštyje paskelbta programa sukviesta liaudies medicina besidominti publika iš visos Lietuvos. Šventėje savo idėjas ir darbus pristatė žolininkai Jadvyga Balvočiūtė, Danutė Kunčienė, Bronė Vasiliauskienė, Jonas Skonsmanas, Janina Davidavičienė, Vilniaus krašto paukštininkai Aldona ir Staselis (amžiną atilsį), nepriklausoma paukštininkystės produktų ekspertė dr. Marija Sereikienė. Svečiams prie Sukilėlių muziejaus žydinčių kiaulpienių auksinėje pievelėje masažo meistrė Janina darė medaus masažus, buvo pademonstruota ir ausų termopunktūrinė terapija vaško žvakylais.
Tėvas Stanislovas, nors jau nelabai stiprus, bet slėpdamas savo pasiligojimą, rado jėgų pasakyti įspūdingą kalbą apie liaudies medicinos reikšmę tautos gyvenime ir Eugenijos Šimkūnaitės indėlį. Jis Jos Sielai, iškėlęs savo galingas rankas į dangų, pasakė, kad Ji nebus niekada užmiršta. Kaip dvasinis arbitras Tėvas Stanislovas Šimkūnaitei atrado vietą Europos kultūroje šalia Tėvo Sebastijano Kneipo, o Lietuvoje – šalia Tėvo Ambraziejaus (botaniko Jurgio Pabrėžos) ir Vydūno. Toks aukštas įvertinimas ir tapo akstinu 90-mečio proga nominuoti Eugeniją Šimkūnaitę liaudiškos meilės ir pagarbos titulu "Gamtos akademikė – žaliuonė". Titulo vardas išreiškia Jubiliatės įvairiapusio talento visumą, pripažindamas mokslinius nuopelnus, jautrų gimtosios gamtos pažinimą ir visišką atsidavimą literatūrinei kūrybai ir profesiniam pašaukimui. Titulo suteikimą palaikė žinomi mokslinės botanikos specialistai, gerai pažinoję Eugeniją Šimkūnaitę ir kartu su ja dirbę, – doc. Živilė Lazauskaitė, dr. Irena Kubilienė, doc. Ksavera Vaištarienė. Balsuojant už titulo suteikimą, priešininkų neatsirado. Nubalsuota vieningai.
Pats žolinčių vardas Tėvo Stanislovo Invalidų draugijos šventėje dalyvavusiems sveikatos lektoriams buvo atrastas senoviniuose vyskupo Motiejaus Valančiaus raštuose. Jis buvo "padovanotas" šventės organizatoriams, kurie ir susibūrė į "ŽOLINČIŲ AKADEMIJĄ".
Labdaros vakaro kulminacinė įžanga prasidėjo Lietuvos Tūkstantmečio žolynų takelio filmuotu pristatymu. Šios tautinės idėjos ir monumentalaus darbo autorė – "ŽOLINČIŲ AKADEMIJOS" prezidentė Danutė Kunčienė. Filmą demonstravo Vydas Kunčius. Jis virė ir gintaro arbatą, iškilmingai pateiktą ant gintarinės staltiesės. Netikėtos vaišės – morkų saldainiai su dilgėlių sėklomis. Buvo ir poezijos, ir dainų. Žinoma, ir Eugenijos Šimkūnaitės daina "Kerėtoja". Padiskutuota apie Eugenijos Šimkūnaitės požiūrį į liaudišką masažą. Jonas Skonsmanas, pasitelkęs vizualųjį modelį Ramūną, pademonstravo šeimos savipagalbai skirtą giluminio masažo techniką su pneumatinėmis stiklo taurėmis ir karštais titnago kristalais.
Eugenijos Šimkūnaitės PAVASARIS persikelią į Kauną, į miestą, kur Ji prieškariniame Vytauto Didžiojo universitete pradėjo medicinos ir farmacijos studijas, kur yra laukiamos žinios apie vaistinius augalus ir jų pritaikymo būdus sveikatai stiprinti.
Antrasis PAVASARIO renginys įvyks Panemunėje, Vaidoto pagrindinėje mokykloje kovo 31 d. Kiti - Botanikos sode, Pažaislio vienuolyne, KAUNO Mažajame lektoriume. Gal ir ten, kur būsime kviečiami. Sekite reklamą mūsų tinklapyje.
2010-03-19.
Jonas Skonsmanas
----------------------------
P. S. Vakaro metu surinkta 170 Lt žmonių suaukotų pinigų, kurie skiriami Eugenijos Šimkūnaitės kapui tvarkyti (Artimiausiu metu perduosime E. Šimkūnaitės labdaros paramos fondui).
EUGENIJA ŠIMKŪNAITĖ – TAUTAI ŽALIOJI ŠVIESA.
(2004 m. gimtadienio minėjimui)
Kokio gyvybės eliksyro su šarangės dyvais mes šiandien galėtume pasisemti iš pulsuojančių gamtos jėgų šaltinio, kurį išgrynino, apšvietė ir mums paliko neužmirštama vyriausioji tautos žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė – vienintelė žiniuonė apvainikuota visais Lietuvos žolynais. Mūsų džiaugsmui tas šaltinis dar tebėra gyvas ir pulsuoja šalia. Tik ar visada taip bus?
Kaip mes šiandien privalėtume vertinti Eugenijos Šimkūnaitės Didžiąja Tradicija paženklintos etnologinės liaudies medicinos vertybes? Ar jos nevertos atstovauti mūsų indoeuropietiškai vaiskios Baltiškosios Dvasios pasaulinėje kultūrų įvairovėje?
Ar mes ilgai ištversime ir išgyvensime chemizuotų standartų ir sertifikuotų patogumų nelaisvėje?
Ar nesuklupsime modernių technologijų gudriai paspęstose pinklėse, kur šalti ir bejausmiai konvejerinės gamybos pirštai kasdien nukryžiuoja ir kremuoja žaliąsias energijas? O kaip maloniai čiulbiančios reklamos mus vilioja į jų vienodomis urnomis prigrūstus, bet labai ištaigingus labirintus? Iš jų tikrai nepajėgtų išsiropšti nė pati sumaniausioji Juodoji Rupūžė, taip su meile Eugenijos Šimkūnaitės auklėta ir prižiūrėta? O mes ar pajėgsime? Ir kada?
Ar mums nebereikia Eugenijos Šimkūnaitės habilituotu talentu permanyto Žaliojo Pasaulio gyvųjų žiedų, žievių, lapų, stiebų ir šaknų?
----------------------------
Ar girdite kovo melodijoj Gesės Gimimo aidus?
Tai sunkiai, kaip ir kiekvieną pavasarį, iš atsigaunančios žemės Kultūrinio Sluoksnio kalasi ir kyla vitališko Eugenijos Šimkūnaitės fenomeno daigai. Tegu nuo šiol šis šviesus fenomenas su markatna, bet nenudėvėta, lietuviškos liaudies medicinos skara išeina iš dulkėtų- duobėtų vieškelių į plačias asfaltuotos Europos magistrales. Tegu senajame žemyne visiems nuo to tampa šviesiau. Juk galime dosniai pasidalinti šiuo fenomenaliu turtu su visais, kad ir patys galėtume pasijusti turtingais?
----------------------------
Tik ar ne šiandien mes turėtume atsakingai pagalvoti, kad tokių užmojų išsipildymas priklauso dar ir nuo sutelktų pastangų mūsų širdžių? Mūsų kuklių širdžių, kurias vis dar šildo Didysis Eugenijos Šimkūnaitės Vardas ir patraukia Jos nepakartojamo kultūrinio paveldo Žalioji Šviesa.
----------------------------
Dr. Jonas Skonsmanas
2004-02-01
Vilnius
Daugiau Jonas Skonsmanas. EUGENIJA ŠIMKŪNAITĖ.
Daugiau apie Eugeniją Šimkūnaitę skaitykite http://www.simkunaites-fondas.lt/