“ŽOLINČIŲ AKADEMIJA”
su atsakomybe ir pašaukimo jausmu šiandien prisistato visuomenei
ISTORIJA
Kelias į šį klubą suvedė žmones neatsitiktinai. Jie kaip sveikatos lektoriai dalyvavo (ir tebedalyvauja) savo bendruomenėse: Lietuvos vegetarų, Lietuvos “ŽINIJOS” draugijose, Lietuvos sveikuolių sąjungoje ir kitur.
Klubas praėjo neformalų laikotarpį kaip sambūris “Panemunių žolinčiai”. Liaudies medicinos ir kūno priežiūros priemonių stendai įvairių švenčių metu parodė, kad žmonių laimingesniam gyvenimui, jų siekiui persiorientuoti į natūralesnį ir sveikesnį gyvensenos ir elgsenos stilių reikalingos žinios, kasdieniški įgūdžiai ir motyvuoti paskatinimai, kuriuos tauta kaip kultūrinį paveldą yra gavusi iš Tėvo Ambraziejaus, Vydūno, Eugenijos Šimkūnaitės ir kitų šviesuolių. Tiesa, ne vienam tautos atstovui save laikančiam moderniu ar net kiek kosmopolitišku piliečiu, tie vardai jau nieko nebesako. Ar šiandieninis modernus pasaulis gali (ir ar turi teisę) atmesti tai, ką kūrė praeities kartos, ką paliko šviesūs protai savo publikuotuose ar archyvuose dūlančiuose raštuose?
TĖVAS STANISLOVAS ĮŽIEBĖ ŽOLINČIAVIMO KIBIRKŠTĮ
Dabartiniai “Žolinčių akademijos” steigėjai, pajutę tam tikrą pseudomodernistų priešpriešą savo kukliai veiklai, 2004 metais kreipėsi į Tėvą Stanislovą kaip į arbitrą, kad per Eugenijos Šimkūnaitės etnokultūrinį fenomeną įvertintų liaudies medicinos vaidmenį ir perspektyvas nūdienos realijoms ir aktualijoms. Būrelis žolininkų, paukštininkų ir sveikos gyvensenos įvairovės propaguotojų paruošėme “namų darbus” ir per “Bičiulystės” laikraštį į Paberžę sukvietėme Sveikos gyvensenos ir skaidrios būties šventėn Lietuvos Invalidų draugijos narius. Nesitikėjome, kad sulauksime tokio lankytojų antplūdžio, kurio neatlaikė nei klebonijos, nei Sukilėlių muziejaus erdvės. Bet visi sutilpome geltonoje pienžiedžių jūroje, kurioje visiems norintiesiems buvo atliktos netikėtos liaudiškos procedūros: medaus masažai, ausų valymai degančiais vaško rageliais ir kt. Tėvui Stanislovui ir Paberžės svečiams buvo atvertos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės žolinių arbatų paslaptys, “Šeimininkių šeimininkės” diplomais tituluotos Danutės Kunčienės Baltų duonos receptai ir skonis, įvairūs natūralios kūno priežiūros reikmenys iš bičių vaško, pikio, žolių ir mineralų. Tėvas Stanislovas pasakė ilgą ir įspūdingą kalbą, mūsų iniciatyvas palygino su vištos kruopštumu ir gysločio kantrybe, ragino tęsti Tėvo Ambraziejaus “Augalų taisliuje” paliktus darbus, skleisti Eugenijos Šimkūnaitės etninės liaudies medicinos lobyne surinktus spindulius. Tėvas Stanislovas pasižiūrėjo į savo saugomų vyskupo Motiejaus Valančiaus raštų ir maldaknygių puslapius ir pasakė, kad dar Didžiojo Vyskupo laikais Lietuvoje darbavosi tokie žmonės, kokius jis dabar mato prieš save. Tik jie tautoje tada buvo vadinami “žolinčių” vardais. Ir jis mus pavadino žolinčiais, ir paragino nebijoti tokiais būti..
Pirmą kartą išgirdę tokį žodį, ne iš karto supratome, kad jau tapome ar esame kažkiek atsakingi, kad buvome lyg ir įpareigoti. Po Tėvelio Išėjimo šis jausmas augo ir plėtėsi, darbų ir sumanymų nemažėjo. Taip atėjo “Panemunių žolinčių” dienos, susiliejusios su sakralinėmis Pažaislio vienuolyno ir Punsko lietuvių Žolinės šventėmis. Buvo labai nelaukta ir labai malonu girdėti, kaip Punsko lenkai taip pat, kaip ir jų kaimynai lietuviai, neabejingi mūsų eksponuojamoms žaliosioms gamtos dovanoms ir naminiams vaistams. Supratome, kad laikas apsijungti, kad Paberžėje palaiminta mūsų iniciatyvų sėkla jau dygsta, jau leidžia šakneles, kad reika jas prižiūrėti.
Žaliojo sveikatos klubo “ŽOLINČIŲ AKADEMIJA” steigėjai
“Žolinčių akademijos” steigėjai – ilgą gyvenimo ir žmogaus galimybių pažinimo kelią praėję žmonės. Vyriausia amžiumi bei moksliniais laipsnias ir vardais – doc. dr. Ksavera Vaištarienė.Ji ilgametė Lietuvos vegetarų draugijos vadovė, mitybos reikalų ekspertė. ‘Žolinčių akademijos” siela ir intelektinis variklis – Danutė Kunčienė, buvusi medicinos darbuotoja, išradinga sveikos gyvensenos propaguotoja, įvairių sveikatinimosi švenčių organizatorė, “diplomų jūros” nugalėtoja, išleidusi įspūdingą savo autorinių receptų knygą, Panemunės bendruomenės sveikatos mokyklėlės "Šermukšnėlė" įkūrėja ir vadovė. Tik ji galėjo atlaikyti organizacinių akademijos steigimo rūpesčių “devynias bangas”. Jai atrama ir ramstis– vyrasVidas Kunčius, ne tik techninis pagalbininkas, bet ir grūdų duonai kepti ar vaistinių šaknų preparatams ruošti technologas. Be jo pagalbos neįmanoma pasiekti nei Paberžės, nei Punsko, nei toliau… Na, ir ne mažiau už kitus išsimokslinęs žolintiškos šviesos skleidėjas (antrasis pagal amžių) – Jonas Skonsmanas, mokęsis botanikos, fiziologijos, anatomijos, patologijos, toksikologijos ir kitų akademinių disciplinų veterinarijos gydytojo diplomui įgyti, baigęs aspirantūrą mikrobiologijos-virusologijos srityje, todėl jam pripažintas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis. Geras dešimtmetis jis Lietuvos "Žinijos" draugijos narys-lektorius, veda natūropatinės savipagalbos kursą, gamina vaško liejinius kūnui prižiūrėti, augina retus augalus, globoja natūralias vaistinių augalų augimvietes.
“Žolinčių akademijos” veiklos kryptis
Kryptis viena: žaliasis judėjimo meridianas (maršrutas) į žmogaus galimybių būti sveikais viršūnę, kuo mažiau teršiant gamtą ir savo kūną cheminiais vaistais, sveikai ir laimingai gyventi, atskleisti naujus sugebėjimus, išmintingai sumąstyti ir išmoningai parodyti drąsias savo iniciatyvas, tolerantiškai bendrauti ir padėti vienas kitam įgyvendinti savo sumanymus. Pamatas: Vydūno filosofinis-kultūrinis palikimas – veikalas “Sveikata, jaunumas, grožė”. Išmintingai ir su pakankama moksline erudicija pasinaudoti gamtos dovanomis ir natūraliais sveikatinimosi būdais – Eugenijos Šimkūnaitės literatūrinis palikimas, jai artimos austrų fitoterapeutės Marijos Treben rekomendacijos. Sveikatai atkurti ir palaikyti naudosimės pasaulinio garso natūropato dr. J. Pizzornos patyrimu (“Total Welness”), spalvų homeopato dr. J. Libermanno išradingumu.
“Žolinčių akademijos” prioritetai 2008 metais
1. Zodiako ženklas. (Pagal asociacijos registravimo datą: 2007 m. gruodžio 17 d.) – šaulys
2. Augalų rūšys: aviža, didysis debesylas, vaistinė taukė, pelkinė ir baltoji sidabražolės, daržinis artišokas, dedešvos (aukštoji, miškinė, gigantalapė, baltoji), kvapioji stumbražolė, kelminis papartis, snapučiai, meškinis česnakas, vaistinė plautė, svilarožė, kalankė, uodeguotoji paukštpienė, mėlynasis polemonas, vaistinė dirvuolė, purpurinis šilokas, paprastoji bitkrėslė, apynys, kiaulpienė, paprastasis dagišius, sėjamoji juodgrūdė, pelkinis pūkelis.
3. Metalai: Varis.
4. Mineralai:Malachitas, titnagas, šungitas.
5. Etninis ženklas: gintaras.
6. Apsaugos simbolis: juodoji rupūžė.(Todėl autorinių receptų skyrelis pavadintas “Nuo juodosios rupūžės liežuvio”).
7. Metinės šventės:Trys Karaliai-Išminčiai, Užgavėnės, Eugenijos Šimkūnaitės gimtadienis ir Vydūno pagerbimo konferencija, Joninės-Rasos, Valstybės diena, sutampanti su Archeologijos švente Kernavėje, Žolinė, Šv. Roko atlaidai Panemunėje, Kūčios.
ŽOLINČIŲ HIMNAS
Tie žolinčiai – bendraminčiai,
Jie visi visur kartu.
Sukasi jie kaip išminčiai
Tuo gyvenimo ratu.
Jono tepalai ir žvakės,
Ir Danutės barstalai.
Žiba tų raganių akys
Kaip saulutės spinduliai.
Laužo liepsnos puodą laižo,
Verda Jono tepalai,
Akis graužia dūmai gaižūs
Taškosi karšti purslai.
Jonas titnagu žegnoja
Puode žoles ir šaknis,
Tiki, kad visi ligoniai
Nuo to tepalo pagis.
Žmonės stebi, kas čia vyksta,
Mato savo akimis,
Kaip ugnis iš lėto blykšta
Ir vaistai jau paruošti.
Ir Danutė pluša, sukas:
Tepa kojas ir rankas
Žada, kad tuoj pat, netrukus
Ji išgydys ir žaizdas.
Mūs Ksavera kalbą dėsto,
Aiškina visiems žmonėms,
Kaip įvekti ligą baisią,
Kaip išlikt ilgai sveikiems.
Dumia Vido limuzinas
Su žolinčiais į lankas,
Žoleles ir žiedus skina,
Kasa vaistams šakneles.
Renata - žolelių deivė,
Ji jas puoselės, džiovins,
Ir kiekvieną pakeleivį
Arbatėle pavaišins.
Tie žolinčiai – bendraminčiai,
Turi norų daug gerų,
Kaip tie pasakų išminčiai,
Padaryt vertų darbų.
Doc. Ksavera Vaištarienė,
2008 03 20