BLINDĖ (Salix caprea) - GYVENIMO MEDIS
Nesunku atspėti, kokie medžiai sukėlė rojaus gyvybės ir pažinimo medžių įvaizdžius; panašūs jie ir savo augumu, ir lapais, ir vaisiais, tik vieno vaisiai gaivina - tai gyvybės medis, o kito vaisiai žudo - tai pažinimo medis; pažins -gyvas liksi, mokėsi juo pasinaudoti -medžioklėje grobį turėsi. Mūsų protėviams su tokiais medžiais susidurti neteko, neturime labai nuodingų medžių, neturime mūsų liaudies medicinoje ir pažinimo medžio, o štai gyvybės medžių – turime, netgi apsčiai, ir ne vien medžių.
Sekdami paskui šiaurės elnius bei kitus medžiojamus gyvūnus, mūsų protėviai negalėjo nepastebėti gluosnio krūminių rūšių—karklų, tų atšiaurios tundros pionierių. Negalėjo nesistebėti karklų gajumu, tinkamu įvairiems dirbiniams, Šiaurės tautelės ir nūdien grūda elnio taukus su karklų lapais—tai sotus valgis, kuris virškinimą tvarko ir gaivina, ir peršalus gydo. Didelės patirties negalima nepaisyti-gyvuliniai riebalai visada buvo, yra ir bus svarbiausias energijos šaltinis rūsčiomis gamtos sąlygomis, o gluosnių-karklų lapams nestokoja dezinfekcinių, nuo uždegimų gydančių medžiagų, taigi ir vaistui, ir profilaktiškai tinka, be to, kaip ir visi jauni lapai, karklų lapai turi nemažai vitamino C.Taigi karklai negalėjo būti negerbiami.
Gausios gluosnių giminės požymius pastebėję tolimieji mūsų protėviai ne visus dėl to vienodu dėmesiu apdovanojo. Iš visų labiausiai išskyrė du: žilvitį ir blindę.
Ir sekdami paskui tirpstančius ledynus, ir įsikūrę tose vietose, kur formavosi baltai, mūsų protėviai jautė Saulę, kaip gerąją globėją, maisto ir gyvenimo tiekėją. Tad ir medžiai, kuriuos ji pirmiausia pažadina, neturi lygių tarp medžių, tai mūsų protėvių švenčiausi medžiai. Ir nuostabūs jie, tie – žilvičiai- regis, jau supuvęs, sutręšęs, o iš pašaknų vėl želia, kad tik kur žemę kokia šaka pasiekė, kokia lūžena ar kuolas žemėn įsmigo – jau ir keliasi. Tarsi amžina gyvybė. Neatsitiktinai, kad reikėdavo lūžusį kaulą ar gilią žaizdą tvarstyti, sakydavo: „Kur karnelė krito – ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė – viršūnėlė kėlės, dedu karnų šitų, kad kaulas sugytų“. Visada pabrėždavo, kad žilvičio karna turi begalines gyvybės atsargas. Sakydavo, tvarstydavo, ir tikrai kaulai gražiai sugydavo, žaizda užsiverdavo nepūliuodama. Kaipgi kitaip – salicilatai – vieni stipriausių dezinfektorių, o karnoje dar visada ir sulos kiek yra, su visu biokompleksu.
„Po vandenį braido, kitiems kosulį baido“ – taip sakoma apie blindę, ožkakarklį (Salix caprea). Geriau ir nepasakysi, tikrai blindės kačiukų arbata gali pagelbėti peršalusiems, karščiuojantiems, kosintiems, o pati tikrai vandenyje braido: auga žemesnėse vietose, kur susirenka sniego tirpsmo vandenys. Visi medžiai dar pliki, o ji švytėte švyti gelsvais stambiais žiedais( iš tiesų žiedynais), vandenyje atsispindinčiais. Blindėms pražydus ir bitės pirmą kartą toliau nuo avilių nulekia. Matyt, dėl to ir buvo blindė išskirta iš kitų gluosnių rūšių ir jai, o ne kokiam kitam žilvičiui, balandžio mėnuo paskirtas. Gal ne vien dėl to, kad blindė ankstėliau už kitus savo giminaičius žydi, bet kad ir jos žiedynai kiek ryškesni. Gal blindę mūsų proseneliai išskyrė todėl, kad jos mediena tvirtesnė, atsparesnė negu kitų gluosnių, bet tokia pat lanksti ir lengva, gražiai balta, visokiems dirbiniams, o pirmiausia geriems lankams tinkama, esą, blindiniu lanku važinėjant arkliai mažiau vargsta, būna eiklesni. Ką gi, patogus lengvas pakinktas bėgsmo negadina. Gal ir dėl to, kad blindė lyg tarpininkė tarp gluosnių krūmų ir medžių. Gal? Galima tik spėlioti, nes dabar niekas nebeatmena, kodėl blindė, o ne koks kitas gluosnis sau mėnesį gavo, ir atsižvelgti į tuos pasvarstymus, kuriuos mūsų protėviai paliko, o juose, be primityvios gamtinės pasaulėjautos, nemažai ir tikros gyvenimo patirties.
Kokių itin didelių dirbinių iš karklo ar blindės šakų nepadarysi, bet jau krepšius pinti gali, kiek nori ir kokius nori, ir tie krepšiai ne bet kokie: juose ir sūriai gerai laikosi,nepelija, ir kitoks sudėtas maistas būna skanus, ir patys lengvi, o kad turi daug salicilatų, tai ir kas tuose krepšiuose padėta gražiai laikosi. Dažniau vyžas pindavo iš liepos karnų, bet labai dažnai ir karklų ar blindžių karnų. Karklines vyžas avint, kojos būnančios sveikesnės, mažiau skirstančios, neįsimeta šerpeta (nagų grybas) - aiškindavo. Kaipgi įsimes, jei grybeliai salicilatų bijo kaip velnias kryžiaus.
Blindė ir visa jos plačioji giminė - ne tik pavasario, ne tik nuostabaus gajumo, bet ir sveikatos medis. Tad aišku turėtų būti, kad ir blindės mėnesį gimusių likimas negali būti prastas. Palankus blindės mėnuo naujagimiams ir tuo, kad ligi vasaros karščių spėja sutvirtėti, o pavasariška nuotaika gerai nuteikia namiškius, o aplinkos nuotaiką vaikai pradeda nujausti labai anksti.
Kad‚ blindė po vandenį braido ir kitiems kosulį baido, tai ir blindės mėnesį gimusiujų lyg išskirtina specialybė - itin sėkmingas įvairių kvėpavimo takų ligų gydymas, patys blindžiukai ligoms dažniausiai būna atsparūs. Toks mūsiškis Saulės ir gyvenimo medis, tokie ir jo žmonės.
Liaudies medicinos patarimai
Blindės žievės produktai slopina uždegimą, o nuoviru gydomas skrandžio uždegimas. Daromos vonios sergant tromboflevitu. Trenkama galva nuo pleiskanų, slenkant plaukams, šaknų milteliai - kraujuojančiai žaizdai gydyti. Žieves nuoviras arba antpilas - vaistas reumatui gydyti, podagrai, malšina uždegimus, tinka nuo viduriavimo.